reabilitacija

plius baseinas ir tt ir rezultatas gerėjantis ![]()
Kadangi šiandien labai džiaugiuosi, nusprendžiau paviešinti šitą džiaugsmą
Dėl savo kairės rankos riešo lūžio buvau priverstas pakeist aktyvaus sporto planus ir šešias savaites nešioti gipsą. Po šiek tiek daugiau nei keturių savaičių gipsą pakeičiau į specialų įtvarą, kuris suteikia galimybę iš jo išlįsti ir normaliai eiti į dušą. Tai įvyko vakar ir dabar apie dvi savaites nešiosiu šitą modernią priemonę, kuri tvirtumo atžvilgiu, ranką laiko tvirčiau nei gipse. Ta proga šiandien apsilankiau sporto klube (po mėnesio pertraukos) ir atlikau pratimus kojoms, nugarai, presui ir pan, todėl dabar džiaugiuosi maloniu nuovargiu ir raumenų skausmu.
Tikslas: iki olimpinių atgaut formą ![]()
Netikiu tokiais prietarais, bet vakar įvyko tai kas mažumėlę keista ir juokinga.
Istorijos pradžia, kurią dauguma žino iš gandų: mano ranka sugipsuota, tad į Šiaulius važiavau ne savo automobiliu, o su piliečiu R.R. (jis panoro būt taip įvardintas).
Išvažiavom ~15val iš Vilniaus per Kauną į Šiaulius. Iki Kauno viskas vyko pagal planą. Nuo Kauno automobilyje lyg ir atsirado papildoma vibracija, o 63km nuo Kauno ir garsas
Paaiškėjo, kad pradžioje padangoj veikiausia atsirado guzas, kurį pratrynė “iki pergalės” ir guma liko tuščia.

Menka bėda, bet jaunuolis neturėjo “zapaskės”. Užsisakėm, kad atveš iš Šaulių (~110km). Kol laukėm apie dvi val, dar bandėm pastabdyt kokių passat’ų ar golf’ų, bet nepasisekė. Tiesa nestabdomas sustojo vienas Hyunday pasiūlyt pagalbos, deja jo jo “zapaskė” netinkama.
Sulaukėme “zapaskės”. Atsukome varztus, o ratas “prikepęs ir nenusiimu. Spardymai ir trankymai, bei WD40 nepadėjo. Kadangi jau turėjome kitą auto, tai nulėkė pasiskolint kūjo. Banėm mojuot juo, paskui trosu uzkainę tempt su kita mašina, bet naudos nedaug.




Dar papildomai pamojavus kūju pavyko.
Finale - Šiauliuose ~23 val…
Šis postas bus nieko nesakantis. Daug kas man prieštaraus, daug kas supras šiek tiek kitaip, daug kas visiškai kitaip, daug kas ras dalelę ar daugiau nei dalelę tinkamo sau.
Priežastis? Stebiuosi mūsų tautos visapusiškumu. Jau seniai žinoma, kad Lietuvoje yra 3 milijonai krepšinio ekspertų, kurie vienintėliai supranta krepšinį. Maudosi ne savo pačių pasiektoje šlovėje, kai tik turi tam progos, ir drabsto purvais, kai nepasiseka. Ne taip jau seniai paaiškejo, kad tie patys 3 milijonai dar yra ir nekilnojamo turto ekspertai puikiai galintys numatyti rinkos pokyčius. Šią savaitę teko prisiminti, kad tie 3 milijonai yra dar ir muzikos ekspertai puikiai žinantys, ko reikia Europos (eurovizijos) scenai.
Kiekvienas kelias tikslo link yra kreivė, kurią sudaro lokalaus bei globalaus minimumo ir maksimumo taškai. Supraskime tai. Norint kažko pasiekti, reikia keliauti nedideliais žingsneliais, palengva kopti aukštyn ir džiaugtis tuo. Nepasisekus analizuoti priežastis ir tas nesekmes traktuoti kaip pamokas, kurios padėtų tobulėti ateityje.
Mano tikslas nėra kažką apginti nuo piktų liežuvių, tiesiog gerbkime kitų įdėtą darbą. Palaikykime vieni kitus. Didžiukimės vieni kitais. Padėkime jaustis gerai!
Kas žino, o kas ir nežino šią savaitę teko man “turėt atostogų”. Asmeniškai manau, kad atostogos skirtoms mokslams nėra labai gerai dėl keletos priežasčių (pvz neįgyvendinus tikslų nelieka pasiteisinimo prieš save), tačiau taip jau gavosi.
Dar kartą gavosi taip, kad per atostogas apsilankiau darbe. Skubantiems vadinti darboholiku, galiu pasakyt, kad darbe buvau tam, kad nedirbčiau. Su Gaumina dev skyriaus kolegomis organizavome kartingus Aukštadvario kartodrome. Oras buvo geras, kompanija puiki, atmosfera maloni, pabaigtuvės Trakų senojoj kibininėj irgi…
Foto reportažas

Rūpinuosi saugumu

Mano “žoliapjovė”

Prie starto linijos

Kolegos įkarštyje

Nugalėtojas prieš startą ![]()
Šiek tiek pavėluotai, bet šitas postas atsiranda.
Gegužės pirmąją. Nedarbo darbo dieną dirbti teko su irklais.
Taigi, tai buvo antrasis plaukimas šiais metais. Pirmasis buvo toks.
Kuo buvo įdomi ši kelionė. Išvykimas iš miesto ir niekur patiems važiuoti kaip ir nebuvo būtina. Plaukti teko irgi dalį maršruto miestu. Teko plaukti pro belmonto slenksčius stebint ir fotografuojant ten buvusiems žmonėms (kurie dar ir foto pažadėjo atsiųst), sustot užupio kavinėj papietaut ir pastebint turistus, kad klientai prisišvartavo ir atėjo šlapi pietaut
Kelionė užtruko nuo 11val iki 15val įskaitant pietus. Oras kliuvo puikus. Norintys panašių pojūčių paskubėkit, nes vandens lygis Vilnelėje jau ant ribos…
Taigi šiandien turėjau progą pasikeisti avalynę savo Mitsubishi’ui.
Nuo šiol shaper wheels r16 ir dunlop sport.


Pirmasis pamatęs sakė, kad mažoki ![]()
Kas žino, o kas dar nežino - šį pailgintą savaitgalį atidariau baidarių sezoną. Džiugu, kad maudynių sezonas šiemet atidarytas viena diena anksčiau nei pernai.
Šiemet, viskas įvyko gana netikėtai ir susiorganizavom taip ant smūgio. Užmatėm klipuką, net išsiaiškinom, kad turim savo kompanijoj, žmogų, pažįstantį sodybos savininkus iškart skambutis “norime plaukti Žvelsa”. Pradžioje dar mastėmė imtis visokius neopreninius hidrokostiumus, bet paskui, po to dar kai vienas redakcijai žinomas plaukikas užsiminė, kad su kostiumais yra pižoniška, tai nusprendėm, kad norim tikro extreem’o ir su kostiumu liko tik vienas žmogus, kuris jau buvo jį susiorganizavęs. Beja jis buvo “vasarinis” (trumpas), o naudos kaip supratau daug ir nedavė.
Kaip viskas vyko. Pirmiausia oras buvo super. Atvažiavom saulė šviečia ir pan. Pirmoji staigmena buvo ta, kad visi pasiruošė n komplektų drabužių, bet nuomininkai pasakė, kad neimkit, vistiek neužteks kiek beturėtumėt, jie užims vietą, papildomas svoris ir pan ir tt. Apsirūpinom liemenėm, šalmais ir pan ir pradėjom iškart nuo slenksčio. Jame niekas nesimaudė. Tačiau vos už kelių posūkių prasidėjo maudynės. Pirmasis kiek žinau buvo Rakštis (garbė tau, Mariau), toliau krikštijosi ir kiti. Kas po ko jau nežinau. Įspūdis toks, kad ištikro nėra šalta ir išlindus. Nežinau kodėl, spėju, gal todėl, kad ant drabužių turėjau neperšlampamą kostiumą nuo lietaus (vadinamąją “balionkę”), tai spėju, jis neleido šilumai nuo kūno pabėgti. Savaime aišku padėjo ir žalios devynerios kol jų buvo
Po keletos griuvimų, jau visiem buvo dzin ir vaikščiojo upe be parkių ir pozavo fotografui. Tuomet iškart pastebėjome pagrindinę klaidą. Šįkart neturėjome kameros. Oj buvo ką filmuoti. Kas apie linksmesnius nuotykius - Liudis sugebėjo sulaužyti irklą, tai teko plaukt su vienu. Aišku, kad dėl šios priežasties, jam teko maudytis gana dažnai dėka upės srovės, sūkurių ir akmenų. Dar verta paminėt, kad praradęs irklą jis bandė krantu eiti ieškot kito, kurį matėm kelionės pradžioj. Rezultatas toks, kad kelionė vien dėl to prailgo kokiu 1,5 val ir bendrai sugaišom 4 val, kur realiai turėjo būt iki 1,5 val.
Asmeniniai mano įspūdžiai labai puikūs. Tiems, kas ruošiasi kartoti dalinuosi patirtim, kad vienvietė baidarė valdosi visai kitaip nei dvivietė. Mano ūgio ir matmenų žmogui į ją talpintis pakankamai skausminga ir sudėtinga. Sudėtinga kartais ir išvirtus iš jos išlyst. Kiek kartų virtau ištikro net nebeskaičiavau. Gal 4-5, bet tuo džiaugiuos.
Po kelionės nugabeno vietiniai pagerinti šoferiukai į sodyba su jau paruošta pirtele. Viskas labai ok, tad šitą vietą užskaitom ir rekomenduojam
Sodybos foto:


Ir karščiausi vaizdeliai iš įvykio vietos.
Komanda prieš plaukiant

Aš prieš plaukimą

Kolega maudosi

Kitas pačiame veiksme

Komanda po plaukimo

Tarp keletos blogų, kuriuos skaitau yra ir http://www.blogas.lt/BasketballVISION/ Paskaičiau blogo autoriaus nuomonę apie lkl dėjimų konkursą ir pažiūrėjau ką jam pavyko rasti internete. Rezultatas išties sužavėjo. Neveltui, autorius taip žavėdamasis aprašinėjo šitą video. Žavėjaus ir aš.
Pažiūrėkite ir Jūs. Aivaras Šakurovas.
Powered by WordPress