liumis

Praėjusį sekmadienį startavau Vilniaus maratono pusės maratono distancijoje (21,097 km).

Kodėl taip atsitiko. Kaip ir Rolandui Kazlui, man maratonas pagarbos vertas dalykas

Aš pats mėgstu krepšinį ir štangą, todėl pasirengimas maratonui, mano nuomone, šiek tiek trukdytų mano kitiems sportiniams pomėgiams, turėčiau siekti visai kitokios kūno masės Dėl šios priežasties maždaug prieš du metus sugalvojau, kad norėsiu prabėgti pusmaratonį. Ketinau sustartuoti 2009 metų Vilniaus maratone, tačiau išvykau į Lenkiją žiūrėt krepšinio čempionatą ir tikslą teko atidėti.

Pernai gruodžio mėnesį krepšinio varžybose patyriau čiurnos traumą. Trūko raiščiai. Ėdžiau save, kad negaliu sportuoti, neaišku, kaip atsigausiu po traumos ir kiek jausiu pasėkmes. Mintyse galvojau, kad turiu sustartuoti pusės maratono distancijoje rugsėjo mėnesį ir nuramint save, kad traumą aš įveikiau.

Išėmus koją iš gipso ir praėjus reabalitacinę programą, po kurios galėjau vaikščioti pradėjau savarankiškai ruoštis sportuoti. Sąžiningai dariau viską, kaip priklauso. Mankštinau, plaukiojau, myniau dviratį,vaikščiojau bėgimo takeliu atbulomis. Šiek tiek greičiau nei tikėjausi pradėjau bėgioti. Nuo balandžio mėnesio atidariau rytinių bėgiojimų sezoną su mintimi, kad rudenį galbūt startuosiu pusmaratonyje. Jaučiausi gerai ir bėgiodavau po 3-4 kartu savaitėje parke. Kitų pomėgių nepamiršau. Šiek tiek krepšinio, šiek tiek treniruoklių… Liepos mėnesį kažkas nutiko pėdai (kitai nei buvo traumuota) ir teko 1,5 praleis be bėgimo. Nustaatės/spėliojo, jog tai raiščių uždegimas. Vėl nervinausi, kad noriu bėgioti, o negaliu. Viskas praėjo sėkmingai, nes trauma pranyko netikėtai, kaip ir atsirado. Toliau bėgiojau dėl savęs, kartais pagalvodamas, kad galbūt startuosiu ir tame pusmaratonyje. Likus porai savaičių pradėjau dvejoti. Galvojau, gal nesugebėsiu, gal netilpsiu į tris valandas, nes visą laiką dirbau ištvermei, o ne tempui.

Paprastai sporte mane lydi Polar F11. Susiorganizavau pasibandymui Polar RS8000 su GPS. Pasidariau treniruotę, kaip paprastai 1 val 20 min. Įveikiau 15,55 km. Pagalvojau, kad nėra tai blogai. Nusprendžiau startuoti ir užsiregistravau.

Paskutinę savaitę prieš startą dariau tik dvi lengvas treniruotes po 30 min. Daugiau ilsėjausi. Pasitariau su Ironman’u Vytautu apie papildus varžybų metu. Patarimo paklausiau. Tris valandas prieš startą padariau angliavandenių pusryčius, išgėriau gėrimo su gliukoze ir kofeino prieš pat startą. Ryte šiek tiek nervinausi, tačiau kai apšilau, nebesukau galvos.

Startas. Bėgu minioje. GPSas rodo nelabai kokį greitį, o man kažkodėl neatrodo, jog bėgti lengvai. Nusiraminau ir ramiau pradėjau bėgti savo planuotu ir net šiek tiek geresniu laiku. Pamačiau, kad daug daugiau bėga už manęs, nei priekyje manęs. Apibėgau pirmąjį ratą gana lengvai. Jei gerai pamenu maždaug 47 minutės. Antrojoje pusėje, tarp 14-15km buvo sunkiausias momentas. Nežinau kodėl, bet pulsas pakilo iki maždaug 190, pagalvojau, kad bus sunku, bet laiko turiu, mažinsiu tempą ir ištempsiu. Bėgant Šilo tiltu lenkiau keletą jau einančių žmonių ir nežinia kodėl, bet pramušė. Antrasis kvėpavimas ar nežinau, kaip tai pavadinti. Gal suveikė kofeinas, kuris buvo suvartotas prieš startą. Ramiai sau bėgau, vėl savo norimu tempu, ty ~4,30min 1km.  Artėjant Sereikiškių link ~18km įkalnėje pasijuto kaip ir pasunkėjimas, bet jis buvo kažkoks trumpalaikis. Nemažai, kas palaikė, plojo, sakė, kad geria varot ir nedaug liko Stebėjau laiką ir mačiau, kad bėgu virš savo plano. Pabaigoje ten likus 200-300 metrų, dar paspaudžiau. Jaučiau, kad dar turiu jėgų. Tai patiko žiūrovams ir fotografams Finišavau. 1:41:35. Širdyje tikėjaus ~1:50. 101 vieta bendroje įskaitoje, iš maždaug 500 dalyvių.

Nauja patirtis: bėgant gerti vandenį/energetikus iš stiklinės Ekstremalu, bet pavyko.

Kas buvo naudojama bėgime ir pasiruošime: polar f11 treniruotėse, paskutiniu metu skolintu rs800. Žinant savo tempą, daug ramiau bėgasi Maisto papildai nutrend, olimp, ultimate nutrition. Bėgimo bateliai Adidas

Lietuvos krepšinio rinktinė dažnai pristatoma, kaip snaiperių būrys, kuriame vos ne kiekvienas žaidėjas gali mesti iš už 6,25 metro ribos.

Šių metų rinktinė atrodė taip pat.  Visi gynėjai, bei lengvieji krašto puolėjai gali bet kada šauti iš už tritaškio linijo, o taip pat ketvirtojo numerio pozicijoje rungtyniaujantys Lietuvos žaidėjai drąsiai jaučiasi tarp snaiperių. 2010 metų Eurolygos sezone mūsų sunkieji puolėjai turėjo tokią statistiką savo klubuose:

Linas Kleiza 30 / 86 34.9%

Paulius Jankūnas 12 / 39 30.8%

Tadas Klimavičius 11 / 30 36.7%

Kalbame apie žaidėjus, kurie yra labai pavojingi po krepšiu, tačiau, nepaisant to, gali atakuoti ir tai daro iš toli. Vienintėliai „centrai“ mūsų rinktinėje nedrįsta švaistytis metimais iš toli.

Pirmosios dvi pasaulio čempionato rungtynės nebuvo lietuviams tokios, kokių tikėjosi dauguma sirgalių ir ekspertų. Viena priežasčių, kodėl lietuviai klimpo yra įvardijami netaiklūs tolimi metimai. Visi guodžiamės, kad visada negali nekristi. Deja, kolkas turime 13/46    28.3%. Atakuojame 23 kartus iš toli per rungtynes! Matome, kad skaičių, kuris yra mažesnis net ir už mūsų aukštaūgių vidurkį Eurolygoje. Gaila, bet mūsų pripažintieji snaiperiai M.Gecevičius ir S.Jasaitis kolkas dar nepataikė neikart iš toli.

Pabandykime apžvelgi istoriją, kiek tritaškių taiklumas įtakojo Lietuvos rinktinės rezultatus tarptautiniuose turnyruose.

2000 Sidnėjaus Olimpinės žaidynės – bronza. Pataikyta 45/123 36,5% tritaškių. Per rungtynes atakuota po 15,4 karto iš toli.

2001 Europos čempionatas Turkijoje – 12 vieta. Pataikyta 25/96 26% tritaškių. Per rungtynes atakuota po 24 kartus iš toli.

2003 Europos čempionatas Švedijoje – auksas. Pataikyta 52/147 35,4% tritaškių. Per rungtynes atakuota po 24,5 karto iš toli.

2004 Atėnų Olimpinės žaidynės – 4 vieta. Pataikyta 105/221 47.5% tritaškių. Per rungtynes atakuota po 27,6 karto iš toli.

2005 Europos čempionatas Serbijoje – 5 vieta. Pataikyta 50/129 38.8% tritaškių. Per rungtynes atakuota po 21,5 karto iš toli.

2006 pasaulio čempionatas Japonijoje – 7 vieta. Pataikyta 56/182 30.8% tritaškių. Per rungtynes atakuota po 20,2 karto iš toli.

2007 Europos čempionatas Ispanijoje – bronza. Pataikyta 81/189 42.9% tritaškių. Per rungtynes atakuota po 21 kartą iš toli.

2008 Atėnų Olimpinės Kinijoje – 4 vieta. Pataikyta 76/197  38.6 % tritaškių. Per rungtynes atakuota po 24,6 karto iš toli.

2009 Europos čempionatas Lenkijoje – 12 vieta. Pataikyta 39/128  30.5% tritaškių. Per rungtynes atakuota po 21,3 karto iš toli.

Matome, kad pagal atakų skaičių, pasibaigiančių metimu iš toli, niekuo neišsiskiriame nei nuo sėkmingų, nei nuo nevykusių pasirodymų. Pagal pastarojo dešimtmečio statistiką, tarptautiniuose turnyruose Lietuvos rinktinė pasiekia pusfinalį, jei atakuoja taikliau nei 35% iš toli.

Ar bus šis čempionatas išimtis? O gal pavyks pagerinti tolimų metimų statistiką ir pasiekti istorijos užbrežtą ribą?

2000 metais visus mūsų sportininkus į Sidnėjų palydėjo dabar jau neoficialiu Lietuvos sportininkų himnu tapęs Marijono Mikutavičiaus kūrinys “Trys milijonai”. Kiek pamenu, tuo metu, ši daina nebuvo pristatyta, kaip kažkokia oficiali Lietuvos sporto atributika. Pamenu, kaip pats išgirdau šią dainą pirmą kartą. Iškart nuskambėjo kaip kovos maršas… Suintrigavo ir puoliau ieškoti, kaip paklausyti ją dar kartą. Netrukus, prasidėjus olimpinėms žaidynėms, šį kūrinį girdėdavome kiekvieną rytą, nepriklausomai nuo to, kokią radijo stotį klausėm. Nežinia, kiek turėjo įtakos pats kūrinys, kiek sėkmingi sportininkų pasirodymai, bet 2003 metais, kuomet Lietuva tapo europos čempione, Šarūnas Jasikevičius paklaustas, ko labiausiai dabar norėtų, pasakė, kad nori siausti, nori švęsti, nori „trijų milijonų“. 2007 metais rinktinės įžaidėjas ir pats bandė sudainuoti šią dainą ant scenos Nėra abejonių, kad Lietuvos sporto aistruoliai, nebeįsivaizduoja palaikymo be „trijų milijonų“.

Nežinia, ar tikintis, jog nauja daina atneš naują sėkmę, ar siekiant asmeninio populiarumo, kiti atlikėjai pabandė padaryti tai, ką padarė Marijonas Mikutavičius. Pabandykime prisiminti visas oficialias ir neoficialias dainas, lydėjusias Lietuvos krepšininkus į tarptautinius turnyrus.

Iškart po Sidnėjaus, 2001 metais į Europos krepšinio čempionatą mūsų rinktinę lydėjo man nežinomų atlikėjų krepšinio himnas. Lietuvai tuomet buvo prognozuojamos prizinės vietos, bet buvo pralošta Latvijai, tad grįžome tuščiomis.

2002 metų pasaulio čempionate Lietuva nedalyvavo, tad ir tam skirtos dainos neturėjome.Visi pamename, kas nutiko 2003 metai Švedijoje. Lietuvos rinktinė laimėjo auksą, o juos lydėjo grupės ŽAS daina „Mes laimėsim“

Lietuvos rinktinė tapo čempione, tačiau dainą daugelis pamiršome. Vadinasi sėkmę lemia ne tik sportininkų pasiekimai.2004 metais Lietuvos vyrų rinktinė Atėnų Olimpinių žaidynių grupės varžybose įveikė JAV rinktinę. Prasidėjo kalbos, kad Lietuva turi unikalią progą tapti olimpiniais čempionais. Nesėkmingai susiklosčius pusfinalio rungtynėms su Italija, Lietva pralaimėjo ir kovą dėl bronzos JAV, todėl liko šalia apdovanojimų pakylos. Sirgalių atmintyje nelabai liko ir juos lydėjusios grupės Bavarija dainos „Dabar arba niekada“ žodžiai.

2009 metais į Europos čempionatą Lenkijoje Lietuvos rinktinę palydėjo grupės Kastaneda daina „Krepšinio kamuolys“. Daina neišpopuliarėjo. Nesugebėjau jos rasti ir Youtube. Paklausyti mp3 galite čia
2010 metais vėlgi neturime atlikėjų, kurie skirtų dainą mūsų antrajai religijai, tačiau galbūt „himnu“ taps fanų „įdainuotas“ „galbūt tave myliu labiau…“ (Dž. Butkutė „Dėl tavęs“)

Ir visgi visi šie kūriniai visuomet turi amžiną konkurentą:

Kadangi taip susiklostė, jog pasaulio čempionatą stebėsiu tėvynėje, o apie blogo likimą svarsčiau daug kartų, pabandysiu laikinai paversti jį fano blogu

Gero skaitymo ir diskusijų jau nuo rytojaus

Vakar profesinę šventę paminėjome drauge su Gauminos programuotojais Lokės pėdoje

Tuo pačiu pradėjau savo atostogas, kurias bandysiu leisti pakankamai aktyviai

Čia tos lokės kur pėduoja

Tikriausia visi dalyviai

Kažkur žingsniuoju

Jaunuolis Olimpinėj trasoje

Už foto dėkui teibui ir lakūnui

Didesnė versija čia

Kaip supratau už idėją turime dėkoti basketSLAVE , o už realizaciją ENORCA

Neslėpsiu. Labai laukiu Olimpinių žaidynių. Žavėsiuos visų sporto šakų atletais. Nenoriu aukštinti krepšinio, nenoriu numenkinti kitų sporto šakų. Šio įrašo tikslas pasidalinti nuorodomis į puikius (skirtingu metu rašytus straipsnius), kurie įkvėps krepšinio sirgalių širdis virpėti ir akis užpildys ašaromis

2008-07-27 Priminkit pasauliui apie Lietuvą! basketSlave

2007-09-18 Tas pasiutęs Šaras!  Thierry Bretagne

2007-08-25 Europos krepšinio čempionatas artėja. Aukštyn širdis ir pirmyn už Lietuvą! Robertas Petrauskas

2006-08-28 Lietuvos vizitinė kortelė svetur – krepšinis Rita Stankevičiūtė

Kad ir kaip jie bežaistų. Mes už LIETUVĄ!

Kadangi šiandien labai džiaugiuosi, nusprendžiau paviešinti šitą džiaugsmą

Dėl savo kairės rankos riešo lūžio buvau priverstas pakeist aktyvaus sporto planus ir šešias savaites nešioti gipsą. Po šiek tiek daugiau nei keturių savaičių gipsą pakeičiau į specialų įtvarą, kuris suteikia galimybę iš jo išlįsti ir normaliai eiti į dušą. Tai įvyko vakar ir dabar apie dvi savaites nešiosiu šitą modernią priemonę, kuri tvirtumo atžvilgiu, ranką laiko tvirčiau nei gipse. Ta proga šiandien apsilankiau sporto klube (po mėnesio pertraukos) ir atlikau pratimus kojoms, nugarai, presui ir pan, todėl dabar džiaugiuosi maloniu nuovargiu ir raumenų skausmu.

Tikslas: iki olimpinių atgaut formą

Šiek tiek pavėluotai, bet šitas postas atsiranda.

Gegužės pirmąją. Nedarbo darbo dieną dirbti teko su irklais.

Taigi, tai buvo antrasis plaukimas šiais metais. Pirmasis buvo toks.

Kuo buvo įdomi ši kelionė. Išvykimas iš miesto ir niekur patiems važiuoti kaip ir nebuvo būtina. Plaukti teko irgi dalį maršruto miestu. Teko plaukti pro belmonto slenksčius stebint ir fotografuojant ten buvusiems žmonėms (kurie dar ir foto pažadėjo atsiųst), sustot užupio kavinėj papietaut ir pastebint turistus, kad klientai prisišvartavo ir atėjo šlapi pietaut

Kelionė užtruko nuo 11val iki 15val įskaitant pietus. Oras kliuvo puikus. Norintys panašių pojūčių paskubėkit, nes vandens lygis Vilnelėje jau ant ribos…

Kas žino, o kas dar nežino – šį pailgintą savaitgalį atidariau baidarių sezoną. Džiugu, kad maudynių sezonas šiemet atidarytas viena diena anksčiau nei pernai.

Šiemet, viskas įvyko gana netikėtai ir susiorganizavom taip ant smūgio. Užmatėm klipuką, net išsiaiškinom, kad turim savo kompanijoj, žmogų, pažįstantį sodybos savininkus iškart skambutis “norime plaukti Žvelsa”. Pradžioje dar mastėmė imtis visokius neopreninius hidrokostiumus, bet paskui, po to dar kai vienas redakcijai žinomas plaukikas užsiminė, kad su kostiumais yra pižoniška, tai nusprendėm, kad norim tikro extreem’o ir su kostiumu liko tik vienas žmogus, kuris jau buvo jį susiorganizavęs. Beja jis buvo “vasarinis” (trumpas), o naudos kaip supratau daug ir nedavė.

Kaip viskas vyko. Pirmiausia oras buvo super. Atvažiavom saulė šviečia ir pan. Pirmoji staigmena buvo ta, kad visi pasiruošė n komplektų drabužių, bet nuomininkai pasakė, kad neimkit, vistiek neužteks kiek beturėtumėt, jie užims vietą, papildomas svoris ir pan ir tt. Apsirūpinom liemenėm, šalmais ir pan ir pradėjom iškart nuo slenksčio. Jame niekas nesimaudė. Tačiau vos už kelių posūkių prasidėjo maudynės. Pirmasis kiek žinau buvo Rakštis (garbė tau, Mariau), toliau krikštijosi ir kiti. Kas po ko jau nežinau. Įspūdis toks, kad ištikro nėra šalta ir išlindus. Nežinau kodėl, spėju, gal todėl, kad ant drabužių turėjau neperšlampamą kostiumą nuo lietaus (vadinamąją “balionkę”), tai spėju, jis neleido šilumai nuo kūno pabėgti. Savaime aišku padėjo ir žalios devynerios kol jų buvo Po keletos griuvimų, jau visiem buvo dzin ir vaikščiojo upe be parkių ir pozavo fotografui. Tuomet iškart pastebėjome pagrindinę klaidą. Šįkart neturėjome kameros. Oj buvo ką filmuoti. Kas apie linksmesnius nuotykius – Liudis sugebėjo sulaužyti irklą, tai teko plaukt su vienu. Aišku, kad dėl šios priežasties, jam teko maudytis gana dažnai dėka upės srovės, sūkurių ir akmenų. Dar verta paminėt, kad praradęs irklą jis bandė krantu eiti ieškot kito, kurį matėm kelionės pradžioj. Rezultatas toks, kad kelionė vien dėl to prailgo kokiu 1,5 val ir bendrai sugaišom 4 val, kur realiai turėjo būt iki 1,5 val.

Asmeniniai mano įspūdžiai labai puikūs. Tiems, kas ruošiasi kartoti dalinuosi patirtim, kad vienvietė baidarė valdosi visai kitaip nei dvivietė. Mano ūgio ir matmenų žmogui į ją talpintis pakankamai skausminga ir sudėtinga. Sudėtinga kartais ir išvirtus iš jos išlyst. Kiek kartų virtau ištikro net nebeskaičiavau. Gal 4-5, bet tuo džiaugiuos.

Po kelionės nugabeno vietiniai pagerinti šoferiukai į sodyba su jau paruošta pirtele. Viskas labai ok, tad šitą vietą užskaitom ir rekomenduojam

Sodybos foto:

Ir karščiausi vaizdeliai iš įvykio vietos.

Komanda prieš plaukiant

Aš prieš plaukimą

Kolega maudosi

Kitas pačiame veiksme

Komanda po plaukimo