liumis

Šis postas bus nieko nesakantis. Daug kas man prieštaraus, daug kas supras šiek tiek kitaip, daug kas visiškai kitaip, daug kas ras dalelę ar daugiau nei dalelę tinkamo sau.

Priežastis? Stebiuosi mūsų tautos visapusiškumu. Jau seniai žinoma, kad Lietuvoje yra 3 milijonai krepšinio ekspertų, kurie vienintėliai supranta krepšinį. Maudosi ne savo pačių pasiektoje šlovėje, kai tik turi tam progos, ir drabsto purvais, kai nepasiseka. Ne taip jau seniai paaiškejo, kad tie patys 3 milijonai dar yra ir nekilnojamo turto ekspertai puikiai galintys numatyti rinkos pokyčius. Šią savaitę teko prisiminti, kad tie 3 milijonai yra dar ir muzikos ekspertai puikiai žinantys, ko reikia Europos (eurovizijos) scenai.

Kiekvienas kelias tikslo link yra kreivė, kurią sudaro lokalaus bei globalaus minimumo ir maksimumo taškai. Supraskime tai.  Norint kažko pasiekti, reikia keliauti nedideliais žingsneliais, palengva kopti aukštyn ir džiaugtis tuo. Nepasisekus analizuoti priežastis ir tas nesekmes traktuoti kaip pamokas, kurios padėtų tobulėti ateityje.

Mano tikslas nėra kažką apginti nuo piktų liežuvių, tiesiog gerbkime kitų įdėtą darbą. Palaikykime vieni kitus. Didžiukimės vieni kitais. Padėkime jaustis gerai!

Pastaruoju metu, daugelis mano draugų, turbūt pastebėjo, kad vis dažniau juokaudamas, sakau, kad mano tikslas užkariaut pasaulį.

Gerai pamąstęs, nusprendžiau, kad toks tikslas yra ne tik mano, bet ir kiekvieno. Tik ne kiekvienas tai pastebime, norime pastebėti arba parodome. Kiekvienas susikuriam savo aplinką, savo tikslus, savo pasaulį ir savo strategiją. Vieni išsikeliame juos didelius ir siekiame po truputį, kiti apie tolimą ateitį negalvojame. Turime nedidelius, lengvai pasiekiamus tikslus. Tuomet iškart džiaugiamės juos pasiekę, susikuriame naujus. Kartais net visiškai prieštaringus pasiektiesiems.

Ištikro visai yra smagu, kad kariaujame skirtinguose pasauliuose. Tokiu būdu daugelis mūsų galime pasijausti nugalėtojais.

Sėkmės visiems, karžygiai!

Atsitiktinai prisiminiau vieno žmogaus seniai pasakytą frazę ir nusprendžiau paviešint.

“Brangiausia yra laikas ir talentas. Pirmasis neuždirbamas, antrasis – neprageriamas.”

Prieš savaitę važiavau į Šiaulius. Vienas, sau maloniu greičiu, vidurdienį – kuomet kelias tuščias, skambant mano mėgstamai muzikai. Turėjau daug laiko pasvarstymam, kuriuos pratęsiau šiandien vėlai vakare po darbo riedėdamas namo.

Mąsčiau: aš ir principai, principai be manęs… aš ir atsakomybės, atsakomybės be manęs… aš ir poilsis, poilsis be manęs… aš ir deadline’ai, deadline’ai be manęs… aš ir miegas, miegas be manęs… aš ir sportas, sportas be manęs… aš ir draugai, draugai be manęs… aš ir prisiminimai, prisiminimai be manęs… aš ir “ne”, “ne” be manęs, aš ir mokslai, mokslai be manęs… aš ir krepšinis, krepšinis be manęs… aš ir internetas, internetas be manęs… aš ir greitis, greitis be manęs…aš ir siekiai, siekiai be manęs… aš ir svajonės, svajonės be manęs… aš ir prisiminimai, prisiminimai be manęs… aš ir nesamonės, nesamonės be manęs…

Vakar sulaukiau savo 23-ojo. Jis visgi buvo labai ypatingas, nes pirmąkart sužinojau, kad esu gimęs per naujus metus.

Visiems dabar galvojantiems, kad dar neišsiblaiviau skubu paaiškint. Dalyvavau šiek tiek vėluojančiame Gauminos “naujametiniame” vakarėlyje Justino sodyboje . Trumpai – buvo ledas. Nerealiai fainai praleidau laika.

Naujieji. Visi jš tikimės geresnių, sėkmingesnių. Panašių tikiuos ir aš, panašių linkiu ir Jums visiems. O kokie gi buvo 2006? Manau, kad pakankamai įvairūs. Džiaugiausi, pykau ant viso pasaulio, didžiavausi, liūdėjau, stengiausi, tobulėjau, parinausi, klupau, tiesiausi, kovojau… Dėkui tiems, kas buvo ir yra su manimi.

Sveikinimų banga turbūt jau nusirito. Peržiūrėjau visus sveikinimus, kuriuos gavau iš įmonių, kurių klientas esu. Labiausiai nustebino atvirukas iš valstybinės mokesčių inspekcijos Tikrai nesitikėjau, kad jie sveikins savo “klientus”. Visų kitų kaip ir buvo tikėtąsi

Galbūt tai negerai… Ar viso to reikia? Galbūt esu nerįžtingas bailys? Galbūt esu gerietis, susirūpinęs globalinėmis problemomis. Galbūt esu pasikėlęs savimyla? Galbūt nežinau ko noriu… Galbūt turiu daug draugų… Galbūt jie tik šypsosį, nesakydami tiesos… Galbūt tai tik sudėtingasis gruodis…
Klausimų daug. Artėja laikas kuomet reikės atsakyti sau. Galbūt reikės… Galbūt viskas keisis… Galbūt viskas liks taip pat…

Galbūt man bus geriau, kad parašiau šitą nesamonę. Galbūt parašysiu kitą… Galbūt…

Štai į aikštę įbėgo Mantas Kalnietis, išsitraukia kardą ir nukerta varžovui galvą…

Krepšinio kamuolys amžinai bus apvalus. Lietuva amžiams liks krepšinio šalis. Tokius žodžius neabejodamas ištarė puikiai sportą išmanantis agentas Balducci iš Italijos. Nerealus straipsnis. Nepriklausomai kaip nuo to kaip susiklostys šis čempionatas, nepriklausomai nuo to, kaip baigsis rungtynės ryt, mano venomis teka krepšinio kraujas…