Kodėl taip atsitiko. Kaip ir Rolandui Kazlui, man maratonas pagarbos vertas dalykas

Aš pats mėgstu krepšinį ir štangą, todėl pasirengimas maratonui, mano nuomone, šiek tiek trukdytų mano kitiems sportiniams pomėgiams, turėčiau siekti visai kitokios kūno masės Dėl šios priežasties maždaug prieš du metus sugalvojau, kad norėsiu prabėgti pusmaratonį. Ketinau sustartuoti 2009 metų Vilniaus maratone, tačiau išvykau į Lenkiją žiūrėt krepšinio čempionatą ir tikslą teko atidėti.

Pernai gruodžio mėnesį krepšinio varžybose patyriau čiurnos traumą. Trūko raiščiai. Ėdžiau save, kad negaliu sportuoti, neaišku, kaip atsigausiu po traumos ir kiek jausiu pasėkmes. Mintyse galvojau, kad turiu sustartuoti pusės maratono distancijoje rugsėjo mėnesį ir nuramint save, kad traumą aš įveikiau.

Išėmus koją iš gipso ir praėjus reabalitacinę programą, po kurios galėjau vaikščioti pradėjau savarankiškai ruoštis sportuoti. Sąžiningai dariau viską, kaip priklauso. Mankštinau, plaukiojau, myniau dviratį,vaikščiojau bėgimo takeliu atbulomis. Šiek tiek greičiau nei tikėjausi pradėjau bėgioti. Nuo balandžio mėnesio atidariau rytinių bėgiojimų sezoną su mintimi, kad rudenį galbūt startuosiu pusmaratonyje. Jaučiausi gerai ir bėgiodavau po 3-4 kartu savaitėje parke. Kitų pomėgių nepamiršau. Šiek tiek krepšinio, šiek tiek treniruoklių… Liepos mėnesį kažkas nutiko pėdai (kitai nei buvo traumuota) ir teko 1,5 praleis be bėgimo. Nustaatės/spėliojo, jog tai raiščių uždegimas. Vėl nervinausi, kad noriu bėgioti, o negaliu. Viskas praėjo sėkmingai, nes trauma pranyko netikėtai, kaip ir atsirado. Toliau bėgiojau dėl savęs, kartais pagalvodamas, kad galbūt startuosiu ir tame pusmaratonyje. Likus porai savaičių pradėjau dvejoti. Galvojau, gal nesugebėsiu, gal netilpsiu į tris valandas, nes visą laiką dirbau ištvermei, o ne tempui.

Paprastai sporte mane lydi Polar F11. Susiorganizavau pasibandymui Polar RS8000 su GPS. Pasidariau treniruotę, kaip paprastai 1 val 20 min. Įveikiau 15,55 km. Pagalvojau, kad nėra tai blogai. Nusprendžiau startuoti ir užsiregistravau.

Paskutinę savaitę prieš startą dariau tik dvi lengvas treniruotes po 30 min. Daugiau ilsėjausi. Pasitariau su Ironman’u Vytautu apie papildus varžybų metu. Patarimo paklausiau. Tris valandas prieš startą padariau angliavandenių pusryčius, išgėriau gėrimo su gliukoze ir kofeino prieš pat startą. Ryte šiek tiek nervinausi, tačiau kai apšilau, nebesukau galvos.

Startas. Bėgu minioje. GPSas rodo nelabai kokį greitį, o man kažkodėl neatrodo, jog bėgti lengvai. Nusiraminau ir ramiau pradėjau bėgti savo planuotu ir net šiek tiek geresniu laiku. Pamačiau, kad daug daugiau bėga už manęs, nei priekyje manęs. Apibėgau pirmąjį ratą gana lengvai. Jei gerai pamenu maždaug 47 minutės. Antrojoje pusėje, tarp 14-15km buvo sunkiausias momentas. Nežinau kodėl, bet pulsas pakilo iki maždaug 190, pagalvojau, kad bus sunku, bet laiko turiu, mažinsiu tempą ir ištempsiu. Bėgant Šilo tiltu lenkiau keletą jau einančių žmonių ir nežinia kodėl, bet pramušė. Antrasis kvėpavimas ar nežinau, kaip tai pavadinti. Gal suveikė kofeinas, kuris buvo suvartotas prieš startą. Ramiai sau bėgau, vėl savo norimu tempu, ty ~4,30min 1km.  Artėjant Sereikiškių link ~18km įkalnėje pasijuto kaip ir pasunkėjimas, bet jis buvo kažkoks trumpalaikis. Nemažai, kas palaikė, plojo, sakė, kad geria varot ir nedaug liko Stebėjau laiką ir mačiau, kad bėgu virš savo plano. Pabaigoje ten likus 200-300 metrų, dar paspaudžiau. Jaučiau, kad dar turiu jėgų. Tai patiko žiūrovams ir fotografams Finišavau. 1:41:35. Širdyje tikėjaus ~1:50. 101 vieta bendroje įskaitoje, iš maždaug 500 dalyvių.

Nauja patirtis: bėgant gerti vandenį/energetikus iš stiklinės Ekstremalu, bet pavyko.

Kas buvo naudojama bėgime ir pasiruošime: polar f11 treniruotėse, paskutiniu metu skolintu rs800. Žinant savo tempą, daug ramiau bėgasi Maisto papildai nutrend, olimp, ultimate nutrition. Bėgimo bateliai Adidas

Pabaigiau savo “mokslų karjerą”. Esu informatikos magistras Bebaigdamas mokslus susimąsčiau, kad jau 18 metų praleista mokymosi įstaigose

Apie viską turiu savo nuomonę. Labai skirtingą ją turėjau apie skirtingus kursus, kurių teko išklausyti, žmones su kuriais teko susidurti.Dėkui tiems, kas mane suprato

Keletas fotografijų.

Įteikimo momentas

Jau protingas

Su tevais ir seserimi

Džiaukimės

Šeštadienį atidarėme baidarių sezoną.Plaukėme Kiaunos upe apie 9km, kurį dalis įveikėme per nepilnas 3 valandas, o paskutinieji užtruko šiek tiek virš trijų. Iš esmės plaukimas nebuvo žieminis-pavasarinis. Upė nebuvo labai srauni. Plaukdami šnekėjomės, kad jautiesi, lyg plaukdamas vasarą, tik prisirengęs daugiau. Taigi – neišsimaudžiau. Tačiau vienam “ekipažui” pavyko atidaryti ir maudymosi sezoną Ta progo teko taisyti padėtį eketėje po pirties

Keletas foto (visos dar neatkeliavo iki manęs):

Keliaujant į vietą snigo – tai žadėjo, kad extreem’o gali būti

Šakarvos  valtinės sodyba ir mėlynasis autobusiukas, kuriuo keliavome

Eketė Žeimenio ežere, kurią išbandėme

Ant sniego, po plaukimo

plius baseinas ir tt ir rezultatas gerėjantis

Dėl savo kairės rankos riešo lūžio buvau priverstas pakeist aktyvaus sporto planus ir šešias savaites nešioti gipsą. Po šiek tiek daugiau nei keturių savaičių gipsą pakeičiau į specialų įtvarą, kuris suteikia galimybę iš jo išlįsti ir normaliai eiti į dušą. Tai įvyko vakar ir dabar apie dvi savaites nešiosiu šitą modernią priemonę, kuri tvirtumo atžvilgiu, ranką laiko tvirčiau nei gipse. Ta proga šiandien apsilankiau sporto klube (po mėnesio pertraukos) ir atlikau pratimus kojoms, nugarai, presui ir pan, todėl dabar džiaugiuosi maloniu nuovargiu ir raumenų skausmu.

Tikslas: iki olimpinių atgaut formą

Istorijos pradžia, kurią dauguma žino iš gandų: mano ranka sugipsuota, tad į Šiaulius važiavau ne savo automobiliu, o su piliečiu R.R. (jis panoro būt taip įvardintas).

Išvažiavom ~15val iš Vilniaus per Kauną į Šiaulius. Iki Kauno viskas vyko pagal planą. Nuo Kauno automobilyje lyg ir atsirado papildoma vibracija, o 63km nuo Kauno ir garsas Paaiškėjo, kad pradžioje padangoj veikiausia atsirado guzas, kurį pratrynė “iki pergalės” ir guma liko tuščia.

Menka bėda, bet jaunuolis neturėjo “zapaskės”. Užsisakėm, kad atveš iš Šaulių (~110km). Kol laukėm apie dvi val, dar bandėm pastabdyt kokių passat’ų ar golf’ų, bet nepasisekė. Tiesa nestabdomas sustojo vienas Hyunday pasiūlyt pagalbos, deja jo jo “zapaskė” netinkama.

Sulaukėme “zapaskės”. Atsukome varztus, o ratas “prikepęs ir nenusiimu. Spardymai ir trankymai, bei WD40 nepadėjo. Kadangi jau turėjome kitą auto, tai nulėkė pasiskolint kūjo. Banėm mojuot juo, paskui trosu uzkainę tempt su kita mašina, bet naudos nedaug.

Dar papildomai pamojavus kūju pavyko.

Finale – Šiauliuose ~23 val…

Gegužės pirmąją. Nedarbo darbo dieną dirbti teko su irklais.

Taigi, tai buvo antrasis plaukimas šiais metais. Pirmasis buvo toks.

Kuo buvo įdomi ši kelionė. Išvykimas iš miesto ir niekur patiems važiuoti kaip ir nebuvo būtina. Plaukti teko irgi dalį maršruto miestu. Teko plaukti pro belmonto slenksčius stebint ir fotografuojant ten buvusiems žmonėms (kurie dar ir foto pažadėjo atsiųst), sustot užupio kavinėj papietaut ir pastebint turistus, kad klientai prisišvartavo ir atėjo šlapi pietaut

Kelionė užtruko nuo 11val iki 15val įskaitant pietus. Oras kliuvo puikus. Norintys panašių pojūčių paskubėkit, nes vandens lygis Vilnelėje jau ant ribos…