liumis

Lietuvos krepšinio rinktinė dažnai pristatoma, kaip snaiperių būrys, kuriame vos ne kiekvienas žaidėjas gali mesti iš už 6,25 metro ribos.

Šių metų rinktinė atrodė taip pat.  Visi gynėjai, bei lengvieji krašto puolėjai gali bet kada šauti iš už tritaškio linijo, o taip pat ketvirtojo numerio pozicijoje rungtyniaujantys Lietuvos žaidėjai drąsiai jaučiasi tarp snaiperių. 2010 metų Eurolygos sezone mūsų sunkieji puolėjai turėjo tokią statistiką savo klubuose:

Linas Kleiza 30 / 86 34.9%

Paulius Jankūnas 12 / 39 30.8%

Tadas Klimavičius 11 / 30 36.7%

Kalbame apie žaidėjus, kurie yra labai pavojingi po krepšiu, tačiau, nepaisant to, gali atakuoti ir tai daro iš toli. Vienintėliai „centrai“ mūsų rinktinėje nedrįsta švaistytis metimais iš toli.

Pirmosios dvi pasaulio čempionato rungtynės nebuvo lietuviams tokios, kokių tikėjosi dauguma sirgalių ir ekspertų. Viena priežasčių, kodėl lietuviai klimpo yra įvardijami netaiklūs tolimi metimai. Visi guodžiamės, kad visada negali nekristi. Deja, kolkas turime 13/46    28.3%. Atakuojame 23 kartus iš toli per rungtynes! Matome, kad skaičių, kuris yra mažesnis net ir už mūsų aukštaūgių vidurkį Eurolygoje. Gaila, bet mūsų pripažintieji snaiperiai M.Gecevičius ir S.Jasaitis kolkas dar nepataikė neikart iš toli.

Pabandykime apžvelgi istoriją, kiek tritaškių taiklumas įtakojo Lietuvos rinktinės rezultatus tarptautiniuose turnyruose.

2000 Sidnėjaus Olimpinės žaidynės – bronza. Pataikyta 45/123 36,5% tritaškių. Per rungtynes atakuota po 15,4 karto iš toli.

2001 Europos čempionatas Turkijoje – 12 vieta. Pataikyta 25/96 26% tritaškių. Per rungtynes atakuota po 24 kartus iš toli.

2003 Europos čempionatas Švedijoje – auksas. Pataikyta 52/147 35,4% tritaškių. Per rungtynes atakuota po 24,5 karto iš toli.

2004 Atėnų Olimpinės žaidynės – 4 vieta. Pataikyta 105/221 47.5% tritaškių. Per rungtynes atakuota po 27,6 karto iš toli.

2005 Europos čempionatas Serbijoje – 5 vieta. Pataikyta 50/129 38.8% tritaškių. Per rungtynes atakuota po 21,5 karto iš toli.

2006 pasaulio čempionatas Japonijoje – 7 vieta. Pataikyta 56/182 30.8% tritaškių. Per rungtynes atakuota po 20,2 karto iš toli.

2007 Europos čempionatas Ispanijoje – bronza. Pataikyta 81/189 42.9% tritaškių. Per rungtynes atakuota po 21 kartą iš toli.

2008 Atėnų Olimpinės Kinijoje – 4 vieta. Pataikyta 76/197  38.6 % tritaškių. Per rungtynes atakuota po 24,6 karto iš toli.

2009 Europos čempionatas Lenkijoje – 12 vieta. Pataikyta 39/128  30.5% tritaškių. Per rungtynes atakuota po 21,3 karto iš toli.

Matome, kad pagal atakų skaičių, pasibaigiančių metimu iš toli, niekuo neišsiskiriame nei nuo sėkmingų, nei nuo nevykusių pasirodymų. Pagal pastarojo dešimtmečio statistiką, tarptautiniuose turnyruose Lietuvos rinktinė pasiekia pusfinalį, jei atakuoja taikliau nei 35% iš toli.

Ar bus šis čempionatas išimtis? O gal pavyks pagerinti tolimų metimų statistiką ir pasiekti istorijos užbrežtą ribą?

2000 metais visus mūsų sportininkus į Sidnėjų palydėjo dabar jau neoficialiu Lietuvos sportininkų himnu tapęs Marijono Mikutavičiaus kūrinys “Trys milijonai”. Kiek pamenu, tuo metu, ši daina nebuvo pristatyta, kaip kažkokia oficiali Lietuvos sporto atributika. Pamenu, kaip pats išgirdau šią dainą pirmą kartą. Iškart nuskambėjo kaip kovos maršas… Suintrigavo ir puoliau ieškoti, kaip paklausyti ją dar kartą. Netrukus, prasidėjus olimpinėms žaidynėms, šį kūrinį girdėdavome kiekvieną rytą, nepriklausomai nuo to, kokią radijo stotį klausėm. Nežinia, kiek turėjo įtakos pats kūrinys, kiek sėkmingi sportininkų pasirodymai, bet 2003 metais, kuomet Lietuva tapo europos čempione, Šarūnas Jasikevičius paklaustas, ko labiausiai dabar norėtų, pasakė, kad nori siausti, nori švęsti, nori „trijų milijonų“. 2007 metais rinktinės įžaidėjas ir pats bandė sudainuoti šią dainą ant scenos Nėra abejonių, kad Lietuvos sporto aistruoliai, nebeįsivaizduoja palaikymo be „trijų milijonų“.

Nežinia, ar tikintis, jog nauja daina atneš naują sėkmę, ar siekiant asmeninio populiarumo, kiti atlikėjai pabandė padaryti tai, ką padarė Marijonas Mikutavičius. Pabandykime prisiminti visas oficialias ir neoficialias dainas, lydėjusias Lietuvos krepšininkus į tarptautinius turnyrus.

Iškart po Sidnėjaus, 2001 metais į Europos krepšinio čempionatą mūsų rinktinę lydėjo man nežinomų atlikėjų krepšinio himnas. Lietuvai tuomet buvo prognozuojamos prizinės vietos, bet buvo pralošta Latvijai, tad grįžome tuščiomis.

2002 metų pasaulio čempionate Lietuva nedalyvavo, tad ir tam skirtos dainos neturėjome.Visi pamename, kas nutiko 2003 metai Švedijoje. Lietuvos rinktinė laimėjo auksą, o juos lydėjo grupės ŽAS daina „Mes laimėsim“

Lietuvos rinktinė tapo čempione, tačiau dainą daugelis pamiršome. Vadinasi sėkmę lemia ne tik sportininkų pasiekimai.2004 metais Lietuvos vyrų rinktinė Atėnų Olimpinių žaidynių grupės varžybose įveikė JAV rinktinę. Prasidėjo kalbos, kad Lietuva turi unikalią progą tapti olimpiniais čempionais. Nesėkmingai susiklosčius pusfinalio rungtynėms su Italija, Lietva pralaimėjo ir kovą dėl bronzos JAV, todėl liko šalia apdovanojimų pakylos. Sirgalių atmintyje nelabai liko ir juos lydėjusios grupės Bavarija dainos „Dabar arba niekada“ žodžiai.

2009 metais į Europos čempionatą Lenkijoje Lietuvos rinktinę palydėjo grupės Kastaneda daina „Krepšinio kamuolys“. Daina neišpopuliarėjo. Nesugebėjau jos rasti ir Youtube. Paklausyti mp3 galite čia
2010 metais vėlgi neturime atlikėjų, kurie skirtų dainą mūsų antrajai religijai, tačiau galbūt „himnu“ taps fanų „įdainuotas“ „galbūt tave myliu labiau…“ (Dž. Butkutė „Dėl tavęs“)

Ir visgi visi šie kūriniai visuomet turi amžiną konkurentą:

Kadangi taip susiklostė, jog pasaulio čempionatą stebėsiu tėvynėje, o apie blogo likimą svarsčiau daug kartų, pabandysiu laikinai paversti jį fano blogu

Gero skaitymo ir diskusijų jau nuo rytojaus