liumis

14

Jo akyse matau aš polėkį gyventi
Tiek meilės džiaugsmo ir vilties
Ir to tikėjimo kad auštant dingsta
Juodieji pranašai piktos nakties

Jis savo svajone tepasikliauja
Gyvendamas nykioj būty
Atrodo ryt jam švies kitokia saulė
Ir ta žiema nebus tokia gūdi

Jis sako kad yra tamsiam pasauly
Šventa tiesa mus vedanti tolyn
Į gėrio šviesų gležną rūmą
Kurio nepastebi kiti.

Man jis atrodo tartum mažas vaikas
Su svajone kurią išpildo laikas

Autorius redakcijai žinomas

ėjo ir atėjo

Aptikau atsinaujinusį Gražinos dizaino studijos puslapį. Pasirodo atsinaujino ne tik puslapis, bet ir naujų programavimo kalbų gimė.