liumis

Lietuvos krepšinio rinktinė dažnai pristatoma, kaip snaiperių būrys, kuriame vos ne kiekvienas žaidėjas gali mesti iš už 6,25 metro ribos.

Šių metų rinktinė atrodė taip pat.  Visi gynėjai, bei lengvieji krašto puolėjai gali bet kada šauti iš už tritaškio linijo, o taip pat ketvirtojo numerio pozicijoje rungtyniaujantys Lietuvos žaidėjai drąsiai jaučiasi tarp snaiperių. 2010 metų Eurolygos sezone mūsų sunkieji puolėjai turėjo tokią statistiką savo klubuose:

Linas Kleiza 30 / 86 34.9%

Paulius Jankūnas 12 / 39 30.8%

Tadas Klimavičius 11 / 30 36.7%

Kalbame apie žaidėjus, kurie yra labai pavojingi po krepšiu, tačiau, nepaisant to, gali atakuoti ir tai daro iš toli. Vienintėliai „centrai“ mūsų rinktinėje nedrįsta švaistytis metimais iš toli.

Pirmosios dvi pasaulio čempionato rungtynės nebuvo lietuviams tokios, kokių tikėjosi dauguma sirgalių ir ekspertų. Viena priežasčių, kodėl lietuviai klimpo yra įvardijami netaiklūs tolimi metimai. Visi guodžiamės, kad visada negali nekristi. Deja, kolkas turime 13/46    28.3%. Atakuojame 23 kartus iš toli per rungtynes! Matome, kad skaičių, kuris yra mažesnis net ir už mūsų aukštaūgių vidurkį Eurolygoje. Gaila, bet mūsų pripažintieji snaiperiai M.Gecevičius ir S.Jasaitis kolkas dar nepataikė neikart iš toli.

Pabandykime apžvelgi istoriją, kiek tritaškių taiklumas įtakojo Lietuvos rinktinės rezultatus tarptautiniuose turnyruose.

2000 Sidnėjaus Olimpinės žaidynės – bronza. Pataikyta 45/123 36,5% tritaškių. Per rungtynes atakuota po 15,4 karto iš toli.

2001 Europos čempionatas Turkijoje – 12 vieta. Pataikyta 25/96 26% tritaškių. Per rungtynes atakuota po 24 kartus iš toli.

2003 Europos čempionatas Švedijoje – auksas. Pataikyta 52/147 35,4% tritaškių. Per rungtynes atakuota po 24,5 karto iš toli.

2004 Atėnų Olimpinės žaidynės – 4 vieta. Pataikyta 105/221 47.5% tritaškių. Per rungtynes atakuota po 27,6 karto iš toli.

2005 Europos čempionatas Serbijoje – 5 vieta. Pataikyta 50/129 38.8% tritaškių. Per rungtynes atakuota po 21,5 karto iš toli.

2006 pasaulio čempionatas Japonijoje – 7 vieta. Pataikyta 56/182 30.8% tritaškių. Per rungtynes atakuota po 20,2 karto iš toli.

2007 Europos čempionatas Ispanijoje – bronza. Pataikyta 81/189 42.9% tritaškių. Per rungtynes atakuota po 21 kartą iš toli.

2008 Atėnų Olimpinės Kinijoje – 4 vieta. Pataikyta 76/197  38.6 % tritaškių. Per rungtynes atakuota po 24,6 karto iš toli.

2009 Europos čempionatas Lenkijoje – 12 vieta. Pataikyta 39/128  30.5% tritaškių. Per rungtynes atakuota po 21,3 karto iš toli.

Matome, kad pagal atakų skaičių, pasibaigiančių metimu iš toli, niekuo neišsiskiriame nei nuo sėkmingų, nei nuo nevykusių pasirodymų. Pagal pastarojo dešimtmečio statistiką, tarptautiniuose turnyruose Lietuvos rinktinė pasiekia pusfinalį, jei atakuoja taikliau nei 35% iš toli.

Ar bus šis čempionatas išimtis? O gal pavyks pagerinti tolimų metimų statistiką ir pasiekti istorijos užbrežtą ribą?

2000 metais visus mūsų sportininkus į Sidnėjų palydėjo dabar jau neoficialiu Lietuvos sportininkų himnu tapęs Marijono Mikutavičiaus kūrinys “Trys milijonai”. Kiek pamenu, tuo metu, ši daina nebuvo pristatyta, kaip kažkokia oficiali Lietuvos sporto atributika. Pamenu, kaip pats išgirdau šią dainą pirmą kartą. Iškart nuskambėjo kaip kovos maršas… Suintrigavo ir puoliau ieškoti, kaip paklausyti ją dar kartą. Netrukus, prasidėjus olimpinėms žaidynėms, šį kūrinį girdėdavome kiekvieną rytą, nepriklausomai nuo to, kokią radijo stotį klausėm. Nežinia, kiek turėjo įtakos pats kūrinys, kiek sėkmingi sportininkų pasirodymai, bet 2003 metais, kuomet Lietuva tapo europos čempione, Šarūnas Jasikevičius paklaustas, ko labiausiai dabar norėtų, pasakė, kad nori siausti, nori švęsti, nori „trijų milijonų“. 2007 metais rinktinės įžaidėjas ir pats bandė sudainuoti šią dainą ant scenos Nėra abejonių, kad Lietuvos sporto aistruoliai, nebeįsivaizduoja palaikymo be „trijų milijonų“.

Nežinia, ar tikintis, jog nauja daina atneš naują sėkmę, ar siekiant asmeninio populiarumo, kiti atlikėjai pabandė padaryti tai, ką padarė Marijonas Mikutavičius. Pabandykime prisiminti visas oficialias ir neoficialias dainas, lydėjusias Lietuvos krepšininkus į tarptautinius turnyrus.

Iškart po Sidnėjaus, 2001 metais į Europos krepšinio čempionatą mūsų rinktinę lydėjo man nežinomų atlikėjų krepšinio himnas. Lietuvai tuomet buvo prognozuojamos prizinės vietos, bet buvo pralošta Latvijai, tad grįžome tuščiomis.

2002 metų pasaulio čempionate Lietuva nedalyvavo, tad ir tam skirtos dainos neturėjome.Visi pamename, kas nutiko 2003 metai Švedijoje. Lietuvos rinktinė laimėjo auksą, o juos lydėjo grupės ŽAS daina „Mes laimėsim“

Lietuvos rinktinė tapo čempione, tačiau dainą daugelis pamiršome. Vadinasi sėkmę lemia ne tik sportininkų pasiekimai.2004 metais Lietuvos vyrų rinktinė Atėnų Olimpinių žaidynių grupės varžybose įveikė JAV rinktinę. Prasidėjo kalbos, kad Lietuva turi unikalią progą tapti olimpiniais čempionais. Nesėkmingai susiklosčius pusfinalio rungtynėms su Italija, Lietva pralaimėjo ir kovą dėl bronzos JAV, todėl liko šalia apdovanojimų pakylos. Sirgalių atmintyje nelabai liko ir juos lydėjusios grupės Bavarija dainos „Dabar arba niekada“ žodžiai.

2009 metais į Europos čempionatą Lenkijoje Lietuvos rinktinę palydėjo grupės Kastaneda daina „Krepšinio kamuolys“. Daina neišpopuliarėjo. Nesugebėjau jos rasti ir Youtube. Paklausyti mp3 galite čia
2010 metais vėlgi neturime atlikėjų, kurie skirtų dainą mūsų antrajai religijai, tačiau galbūt „himnu“ taps fanų „įdainuotas“ „galbūt tave myliu labiau…“ (Dž. Butkutė „Dėl tavęs“)

Ir visgi visi šie kūriniai visuomet turi amžiną konkurentą:

Kadangi taip susiklostė, jog pasaulio čempionatą stebėsiu tėvynėje, o apie blogo likimą svarsčiau daug kartų, pabandysiu laikinai paversti jį fano blogu

Gero skaitymo ir diskusijų jau nuo rytojaus

suzgribau, kad ketvirtasis darbadienis

Pasvarsčiau ir nusprendžiau, jog šiandieninis įvykis verts įrašo.

Pabaigiau savo “mokslų karjerą”. Esu informatikos magistras Bebaigdamas mokslus susimąsčiau, kad jau 18 metų praleista mokymosi įstaigose

Apie viską turiu savo nuomonę. Labai skirtingą ją turėjau apie skirtingus kursus, kurių teko išklausyti, žmones su kuriais teko susidurti.Dėkui tiems, kas mane suprato

Keletas fotografijų.

Įteikimo momentas

Jau protingas

Su tevais ir seserimi

Džiaukimės

Netyčiom šiandien po krepšinio sugalvojom naują iššūkį visiems – nusipirkti alaus beveik 22 val. Tikslas turėti kuo artimesni 22val užrašą ant čekio.

Šios dienos žmogaus žaibo – Roko rezultatas 21:59:53.

Beja prie to prisidėjo ir kasininkė, kuri keitė kasos aparato juostą, prieš parduodant 2 skardines Švyturio

Ilgą laiką čia nebuvo nieko rašoma, bet pamąsčiau, kad apie tokio tipo įvykius visad parašydavau. Gal šis parašymas atgaivins ir kitus parašymus profesinėmis, sporto, blevyzgų temomis.

Šeštadienį atidarėme baidarių sezoną.Plaukėme Kiaunos upe apie 9km, kurį dalis įveikėme per nepilnas 3 valandas, o paskutinieji užtruko šiek tiek virš trijų. Iš esmės plaukimas nebuvo žieminis-pavasarinis. Upė nebuvo labai srauni. Plaukdami šnekėjomės, kad jautiesi, lyg plaukdamas vasarą, tik prisirengęs daugiau. Taigi – neišsimaudžiau. Tačiau vienam “ekipažui” pavyko atidaryti ir maudymosi sezoną Ta progo teko taisyti padėtį eketėje po pirties

Keletas foto (visos dar neatkeliavo iki manęs):

Keliaujant į vietą snigo – tai žadėjo, kad extreem’o gali būti

Šakarvos  valtinės sodyba ir mėlynasis autobusiukas, kuriuo keliavome

Eketė Žeimenio ežere, kurią išbandėme

Ant sniego, po plaukimo

Su!

Prieš kelias dienas sužinojau savo langų tamsumą. Taigi jis 72,7%. Per tuos beveik 1.5 metų visiems sakydavau, kad važinėsiu niauktais kol nekliūsiu. Tęsiu pažadą ir nuo šiandien mano rykliasnukis tapo skaidralangiu.

Galiu pasakyti, kad per tą laiką nuvažiavau daugiau nei 20k km įvairiu paros metu ir įvairiom oro sąlygomis ir jokio diskomforto ar prasto matomumo dėl temdintų langų neturėjau. Kas per plėvelė – nežinau. Tamsinimo darbai atlikti JAV.

Pafotografavau mitsą tiek prieš, tiek proceso, tiek po jo.

Trumpai apie patį procesą. Naudotas paprastas plaukų džiovintuvas. Turėjau ir statybinį feną, bet jo nedrįsau panaudoti, kad nepradėtų gumos ar plastmasės lydytis. Šiek tiek pašildžius langą gana nesunkiai atsiplėšėme kraštą. Tuomet šildai toliau ir leidi vėsti – tuomet lengvai atšoka plėvelė. Lupasi ir nešildžius, bet tuomet lieka klijų likučių. Vietose kur paskubėjome teko juos valyti paprastu skiedikliu (galima ri acetonu bet jis greitai garuoja)

Pastebėjau, kad kai kuriais kampais skirtumas akivaizdus, o kai kuriais ir nelabai skiriasi Beja langai yra AS2 žymėjimo, kas reiškia iki 30%. Turiu tokį įtarimą, kad jie ir bus ~22,7% + jau nulupta 50% plėvelė.